Vyresnės

Man visada patiko  vyresnės moterys. Netgi, sakyčiau, pagyvenusios. Bet kaip jas „pakabinti“? Aš ne Radžis, nesu nei romas, nei tamsus, nei garsus, nei dainuoju mekenančiu balsu. Taigi kartą neišlaikiau, nusipirkau skelbimų laikraštį, išsirinkau tuziną moterų nuo 40 iki 50 metų amžiaus skelbimų, atspausdinau tuziną vienodų laiškų, nurodžiau juose laikino mobilaus telefono numerį ir išsiuntinėjau. Jau po keleto dienų paskambino pirmoji: Aldona, 45 metai. Pakvietė susitikti prie garsaus paminklo. Deja, važiuodamas vakare mirtinai strigau kamščiuose, pavėlavau 15 minučių, dar 15 pralaukęs paklausiau vieną vaikštinėjančią ponią, ar ji kartais ne Aldutė, o kai ši tik gūžtelėjo pečiais, visas nusiminęs grįžau namo.

Kitą dieną paskambino antroji ir tučtuojau paklausė: „O kiek turi centimetrų?“ Aš apšalęs atsakiau: „O kiek reikėtų?“ „Na, tu parašei ir man, ir mano seseriai, tai jeigu tavo didelis, tiksi seseriai, jei vidutinis, labiau man“. „Vidutinis“, — atsakiau. „Aha, tai gerai, seseriai atiduosiu santechniką, o tu rašykis mano telefono numerį. Bet perspėju, sveriu 110 kg, esu didelė mergaitė su didelėmis krūtimis. Ir man reikia mažiausiai trijų orgazmų. Daugelis išsigąsta.“ Sakau: „Baik tu, aš nebijau“.

Vakare nuvykau susitikti su storule. Ji iš tiesų tokia ir buvo: tvirta ir neaprėpiama. Iš karto sugulėme Žiūriu — o ji jau susijaudinusi. Kadangi tradicine poza nelabai patogu, storulė atsistojo keturiomis. Pradėjom poruotis — kitaip to veiksmo nepavadinsi. Ji tuoj pareiškė: „Ilgis apie 14,5 cm, storis ne daugiau penkių“. Čia ji apie mano draugužį??? Nieko sau pamatavo: „Žinai, jaučiuosi kaip turguje“. O ji: „O aš ir dirbu turguje. Nebijok, aš tik labai susijaudinau, seniai vyro neturėjau, visi baidosi. Tu darbuokis, tuoj dar labiau susijaudinsiu, bus ankščiau, smagiau.“ Dulkinau ją gerą pusvalandį. Ji kriuksėjo, stenėjo, tris kartus patyrė orgazmą, o aš — nieko. Bet man visada reikia ilgai žaisti iki išsiliejimo. Paskui ji dar kartelį pačiulpė, paprašė kandžioti jos milžiniškas krūtis, o netrukus buvau taip įsiaudrinęs, kad pakako dar kartelį įeiti ir tučtuojau baigiau. Pasilinksminimas tęsėsi iki paryčių. Juokinga net: ji kvykia kaip paršavedė, o už sienos kaimynai daužo, kad miegoti trukdom!

Ryte ėjau į darbą virpančiomis kojomis ir nuo miego norėjimo svyrančia galva.

Dar po dienos sulaukiau kito skambučio. Inteligentiškas balsas pasiteiravo, ar aš esu toks ir toks. Paskui prisistatė, pasakė, kad jai 49 metai ir pridūrė: „Man patiko, kad jūs vienintelis nepuolėte rašyti, ką ketinate su manimi daryti. Tačiau supratau, kad intymūs santykiai jus vis dėlto domina.“ „Taip, be abejo!“ „Žinote, man truputį nejauku, kad mūsų amžiaus skirtumas toks didelis — mano sūnus yra net už jus vyresnis. Bet galime pamėginti, tik su viena sąlyga: vienintelis dalykas, kurį galiu pasiūlyti — tai oralinis seksas man. O jeigu jums — tai tik su prezervatyvu.“ Atsakiau jai: „Aš nieko nesitikiu, bet nieko ir neatsisakau“.  „Tai galime susitikti. Ar spėtumėte per valandą atvykti iki manęs?“ „Žžžžžinoma!“

Džiaugsmingai mečiau darbus ir nulėkiau kiek įkabindamas į nurodytą vietą.

Prie automobilio prisiartino pagyvenusi, bet visai daili moteris. Iš pradžių paplepėjome: papasakojo, kad vyras jau seniai paliko dėl jaunesnės, ji gyvena su sūnumi, marčia ir anūkėle. Susitikinėti mums nėra kur. Žodžiu, įprastinė istorija. Užkuriu variklį. „O kur mes važiuojame?“  „Ai, niekur, šiaip pasivažinėti“.  

Važiuojam, o ji vis pasakoja: jaučiu, kad moteris tiesiog neturi su kuo pasikalbėti. Pasukau į artimiausią miškelį. Moteris staiga nuščiuvo ir išsigando: „Jaunuoli, bet juk mes tarėmės!“  „Žinau, — atsakiau, — viskas taip ir bus“. „Bet palaukite, aš dar nepasirengusi!“ „Gerai tik, liaukitės. Jūsų kartos žmonės kažkodėl labai mėgsta pliurpti. O reikia daryti. Ir daryti tai, ką nori daryti. Nusirenkite lietpaltį.“ Neleisdamas daug galvoti padėjau jai nusirengti, nuleidau sėdynės atlošą, o ji net dūsta. Taip, su šitomis vyresnėlėmis reikia greitai, kol neprabudo moraliniai suvaržymai, įdiegti per ilgus metus smegeninėje. Numaunu kelnaites: ji sausoka, bet niekis, susitvarkysiu: liežuviu per delną, tada delnu per tą vietelę, paskui tiesiai į ją. Padirbėjau kaip reikiant: baigiau ir aš, ir ji. Ką gi, šiandienai užteks. Ji apsirengė ir pasakė: „Jūs mane apgavote, nebenoriu daugiau su jumis susitikti“. „Kaip sau norit. Norėsi — pati paskambinsi“. Palydėjau ją iki troleibuso, o pats — tiesiu taikymu į darbą.

Kai viskas aprimo, gal po savaitės paskambino trečioji dama. Tai 44 metų mokytoja. Kalba ramiu balsu, girdisi, kad nėra seksualiai išalkusi, bet vyriško švelnumo jai trūksta. Laukiu automobilyje, kaip ir tarėmės. Prie mašinos prišlitiniuoja kažkokia susivėlusi boba nutįsusiais treningais, mėlyna nosimi. Mano ranka automatiškai čiumpa automobilio raktelį ir jau pasirengia jį pasukti, o pats sau galvoju: „Na, ačiū, tai jau bus paskutinė mano mokytoja!“ O ji prieina ir sako: „Gal duotumėte litą duonai?“ Tpfu, kad ją kur: „Dink iš čia, kūtvėla!“ Dar po minutės į langą pabarbena ji. Oho, čia tai bent likimas! Tokia panaši į mano motiną! Tos pačios tamsios akys, tos pačios veidą rėminančios garbanėlės, net lūpdažio spalva panaši. Ne stora, bet ir ne perkarusi. Sėdim automobilyje. Aš kažkoks sutrikęs. Iškalba kažkur dingo. Jaučiuosi grynai kaip su motina. Ir ji, matau, susidrovėjo. Bet, laimei, neišėjo. Taip sėdėjom kokią valandą. Paskui dar truputį. Galop ji pasiūlė: „Einam pas mane, pavaišinsiu kava. Jei grįš vyras arba sūnus, pristatysiu tave kaip vieno berniuko tėvą, gerai?“ Sėdim jos virtuvėje, geriu kavą su brendžiu. Ji klūpėjo priešais mane ir su pasimėgavimu čiulpė. Atrodė, kad nieko skanesnio gyvenime nėra ragavusi. Ji nesivaržydama prarijo visą mano pasididžiavimą, kol jis įsirėmė tiesiai į gerklę. Viešpatie, dar niekada neteko patirti tokio malonumo!  Nuo vibruojančių burnos glamonių nieko nelaukdamas išsiliejau taip galingai, kad ji vos nepaspringo. O jos akys žiūrėjo į mane tarsi sakydamos: ‚Ačiū, aš taip išalkau, taip seniai nebuvau to dariusi.“ Paglosčiau jos skruostus, ji patikliai padėjo galvą man ant kelių. Po visos ištvirkavimų savaitės pirmą kartą pajutau švelnumą. Šita moteris staiga man tapo kažkodėl labai brangi. Tarsi galų gale būčiau atradęs tai, ko taip ilgai ieškojau. Rankomis ir toliau glosčiau ją, o ji tarsi didelė minkšta katė murkė ir glaustėsi. Nežinau, kiek laiko taip sėdėjome. Taip pat nelabai pamenu, ką dar ir kiek kartų darėme, prisimenu tik paskirus pojūčius: jos kvapą, jos šilumą, jos drėgmę, odos minkštumą ir spalvą, plaukus, jos kvėpavimą, širdies plakimą. Viską nutraukė šaižus durų skambutis. Ji nusliuogė nuo stalo, pavargusiu žvilgsniu pažvelgė į mane: „Tai vyras...“ Vadinasi, man metas. Neskubėjome. Apsirengiau, ji užsimetė chalatą. Išėjome į koridorių. Ji pasitaisė šukuoseną, pažvelgė į veidrodį ir atidarė duris. „Jau grįžai“, — akies krašteliu mačiau, kaip ji pakštelėjo į skruostą įėjusį vyrą. — O mes čia nieko negirdim, radiją visu garsu eina. Susipažink, čia Tomo K. tėtis, o čia — mano vyras Petras“.